Pirties psichofiziologija. Vebinaras.

Žmogaus organizmas - labai sudėtinga sistema. Kūno reakcija į karštį temoje daugiausia išsiaiškinome kaip į pirties šilumą sureaguoja širdies ir kraujotakos sistema, raumenys, kaip vyksta prakaitavimas.Tačiau mūsų reakcija į pirtį yra sąlygota ir nervų bei endoktininės sistemų. O ypač - psichologinė reakcija ir psichosomatinis kūno sistemų bei visuminis atsakas. Nuo jo priklauso, ar pirties procedūra bus sėkminga, ar pirtininkas sugebės pasiekti savo tikslų.

Pirties psichofiziogija apima gilesnes žinias apie tai kaip:

• organizmo reakcija į švelnų šildymą
• simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemą
• pagrindinius neuromediatorius ir jų išsiskyrimą pirties metu
• organizmo reakciją į šilumos stresą
• žmogaus termoreguliacijos ypatumai

Pirties šilumoje atsipalaiduoja ne tik mūsų kūnas, bet ir tos vidaus psichinės struktūros, kurias vadiname „protu“, „sąmone“, „siela“ ir pan. Įvairiais laikais žmogaus psichika buvo aprašoma skirtinguose rėmuose: „sielovados“ - XIX a., „psichoanalizės“ - XX a. pradžioje ir viduryje. Šiuo metu apie psichiką kalbame įvairiai. Tačiau visi sutinka, kad pirtis daro įtaką tam, kas vadinama „žmogaus subjektyviu vidumi“.

Mokydami pirtinkus taisyklingio elgesio su fiziniu žmogaus kūnu mes niekaip negalime išvengti rimto pokalbio apie to kūno psichinius pasireiškimus, nes žmogus yra ne vien tik kūnas, o sudėtingas psichoemocinis subjektas su specifinėmis reakcijomis.

Rimtam pirtininkui, savo darbo meistrui yra būtina žinoti:

• kaip kuriamas emocinis pirties procedūrų fonas
• iš ko susideda psichologinis komfortas pirtyje
• kokios yra pagrindinės emocinės ir psichosomatinės reakcijos pirties procedūrų metu
• kokie yra individualūs ir grupiniai psichologiniai procesai pirtyje
• kokios yra saugios asmenybės ribos pirtyje
• su kokiomis psichoemocinėmis reakcijomis galime susidurti pirtyje
• kaip elgtis su nestandartiškai besielgiančiais asmenimis