Kaip vantos rišamos?

Vantų paruošimas žiemai

Tegu seni pirties mėgėjai mums atleidžia, kad gilinamės į tokias smulkmenas, tačiau esame tikri, kad smulkus aprašymas turėtų daugelį padrąsinti savarankiškai kelionei į pirtį. Jeigu pertis geriausia pradėti su žinovu, tai surišti keletą vantų tikrai sugebės kiekvienas.
Jei vantas ruošiate žiemai, geriausia rišti šiek tiek apvytusias šakeles. Galima šviežiai nupjautas šakeles palikti miške, pavėsyje ir pasiimti po 2 dienų. Galima jas apdžiovinti parsinešus namo. Tiktai parinkite oru prapučiamą vietą.

Vantų skynimas ir rišimas

Vantos pirčiai ruošiamos iš anksto. Vasarą, suvešėjus žalumai naudojamos šviežios vantos, o rudenį ir žiemą – džiovintos. Vantos sąvybėms ir jos poveikiui daug kas daro didelę įtaką – vantos nupjovimo paros laikas, vieta, oro sąlygos ir skynėjo būsena. Todėl vantos, surištos toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu nuo to paties medžio, gali daryti visiškai skirtingą poveikį.
Vantos rišamos iš žolių, gėlių, krūmų ir medžių. Gydomąsias sąvybes jos išlaiko apie metus. Pavasarį, suvešėjus augalijai, praėjusiais metais surištos vantos netenka savo galios. „Antrametė" vanta išlaiko tik nedaugelį šviežios vantos sąvybių.
Žiemai vantos yra džiaunamos sausoje vėdinamoje patalpoje, apsaugotos nuo saulės spindulių.
Pačiomis geriausiomis laikomos beržinės vantos. Geriausia jas rišti iš jaunų medelių, augančių netoli vandens, nes jų šakos lengvai linksta ir nelūžta. Lapai turėtų būti platūs ir augti tankiai.
Vantos ruošiamos paprastai pirmoje vasaros pusėje, giedru oru, o geriausia – iki Joninių. Tuo metu lapai jau būna pakankamai sustiprėję, sultingi, jų gydomosios sąvybės – didžiausios. Prieš tai nupjaunant šakelę, galima lyžtelėti viršutinę lapo pusę – patikrinimui. Jeigu paviršius šiurkštus – vantai netinkamas, ji bus kieta ir grubi. Jeigu lapas lygus ir švelnus – jis puikiai tinka, išeis gera vanta. Nupjaukite šoninius ūglius nuo kelių medžių. Paskui reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Patyrę vantų rišėjai nupjautas šakeles palieka ten pat miške, pavėsyje po krūmais – pavytimui. Paskui gabena „derlių" kieman, kur patogiai ir riša. Vantą galima surišti įvairiai. Svarbiausia – kad vanta nebūtų per sunki periančiajam. Kitaip pėrimas virs sunkiu fiziniu darbu. Optimalus vantos ilgis 40-80 cm. Kotas turėtų gerai gulti į delną, jei bus per plonas – trins, jei bus storas – pirštai pavargs. Šakų drūtgalius geriausia per ketvirtį ilgio apskabyti, o vantos kotą apvynioti audeklo draiskalu, bintu, minkšta virvele ar pan. iki norimo storio. Kai megsite mazgą – darykite „bantuką", kad vantai išdžiūvus, žiemą, galėtumėte ją lengvai atrišti ir iš naujo suveržti.

Ir štai dar keli patyrusių žmonių pastebėjimai:

• venkite beržų, augančių griovyje;
• beržo ūgliai, augantys iš seno kelmo vantai netinka – lapai nesilaikys, vanta bus silpna;
• negalima laužyti šakų drėgnu oru – lapai prastai laikysis, tamsės;
• vantas reikia rišti tada, kai paskutinis šakelės lapelis jau beveik subrendęs.

Jeigu norime išnaudoti subtiliąsias augalų sąvybes, svarbus yra ir šakų skynimo laikas.
Gamta turi ypatingų galių, kurios cikliškai keičiasi. Pats trumpiausias ciklas – para. Joje yra 4 pagrindinės fazės:
saulėtekis – laika, kai augalija turi daugiausiai sveikatos ir gyvybės jėgų,
vidurdienis – didžiausios intelekto koncentracijos laikas, patariama rišti vantas, skirtas sąmoningam programavimui
saulėlydis – labausiai sustiprėj apsichinės galios, verta rišti vantas, skirtas psihinėms problemoms spręsti.
naktis – dižiausios dvasios koncentracijos metas, surinktos vantos geriausiai tinka maginiams ir mistiniams tikslams.

Gamtos ritmai

Vanta yra gyvas organizmas, todėl, kaip ir visa gamtą, ją veikia įvairūs ritmai: paros laikas, mėnulio fazės. Yra gerai žinoma, kad augalų neverta rinkti per pačią pilnatį, o taip pat ir tuščio mėnulio metu. Kadangi vantos rišamos iš mažų šakelių, ūglių, verta žinoti, kad daugiausiai energijos jie sukaupia per jauną ir priešpilnį mėnulį. Ruošiant vantas ilgesniam saugojimui į tai reikai atsižvegti.
Dar verta pasidomėt, kuris paros metas atitinka mūsų sergntį organą. Tokiu metu suskintos vantos bus jam geriausios, nes skirtingu paros metu skirtingai veikia žmogaus meridianai. Žinodami, kada meridianas aktyviausias, galime surišti vantą, specialiai parengtą tam meridianui aktyvuoti. Taip pat galima parinkti ir geriausią mėnesį.
Šie aspektai yra labai svarbūs ruošiant vantas ir periantis jomis. Protingas jų panaudojimas duoda labai įdomius rezultatus.

Vantų džiovinimas ir saugojimas

Vantos suskintos, surištos. Tačiau jas dar reikia išsaugoti taip, kad jų mechaninės ir gydomosios sąvybės išliktų kuo geriausios. O tai ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio...
Visų pirma vantas reikia išdžiovinti. Taisyklė Nr.1 – jokiu būdu vantų nedžiovinti saulėje! Vanta išdžius akimirksniu, tačiau lapai susisuks „triūbelėmis" ir vantą užplikius, liks plaukioti dubenyje. Visas jūsų vargas nueis perniek.
Iš tiesų pats ptas geriausias būdas – tai džiovinti vantas šieno kupetoje. Daroma taip – pasirenkate šviežio išdžiūvusio šieno kupetą ir sudedate į ją vantas sluoksniais – sluoksnis vantų, sluoksnis šieno ir tt. Šakelėmis į kupetos vidų, kotais į išorę, kad patogu būtų ištraukti. Taip išdžiovintos vantos turi idealią saugojimui plokščią formą.
Kitas būdas – vantas surišti poromis ir pakabinti kur nors pastogėje. Po savaitės jas galima kišti į maišą saugojimui. Vienas trūkumas – laisvai kabančios vantos džiūsta pernelyg greitai ir vėliau prasčiau laiko lapą. Yra ir trečias būdas. Vantos padžiaunamos pusdieniui ant virvės (galima balkone), o paskui sukraunamos ratu viena ant kitos. Vantų krūvelė dažnai perdėliojama, kad jos tolygiai gautų oro.