Žolės

Lietuviškoje pirtyje augalų naudojama labai daug. Visų pirma, be abejo, tai vantos, kurios dažniausiai rišamos iš medžių. Bet žolynai - ne mažiau įdomi ir turininga tema. Iš žolelių, beje, taip pat rišamos vantos, kvapnių augalų pridedama į medžių vantas, iš jų verdamos arbatos, jos naudojamos įvairiose kosmetinėse procedūrose ir pan. Be to, kiekvienas augalas turi savą istoriją, mitologiją, apipintas pačiais įvairiausiais tikėjimais, prietarais, legendomis... Taigi galime kalbėti ne tik apie terapinę ar kosmetinę, bet ir apie mitologinę, energetinę, subtiliąją kiekvieno augalo prasmę, taip suteikdami pirčiai naujų spalvų, aromatų, pajausdami naują jos gelmę.

Puodelis kvapnios žolynų arbatos prieš pirtį – vienas iš privalomų malonumų, o kai kam gal net savotiškas ritualas, padedantis palikti kitapus pirties durų dienos skubą, rūpesčius, įtampas, sušildantis ir atpalaiduojantis...

Kvapnūs augalai – pati natūraliausia aromaterapijos priemonė, kuri neretai naudojama ir pirtyje. Gydantys ir kvepiantys žolynai naudojami namų SPA procedūrose, odos šveitimo mišiniuose, kaukėse, ruošiant specialias vonias ar kojų voneles ir t.t. Užpylus augalų nuoviro ant akmenų, galima mėgautis maloniu pirties garu, eteriniai aliejai, hidroliatai, fitoliai bei kiti augaliniai produktai tinka įvairioms grožio procedūroms. Išmaniai parinkti, augalai gali raminti ar tonizuoti, stiprinti imunitetą ir gydyti... Pirtyje mūsų pojūčiai atsiveria, todėl čia kaip niekur kitur norisi natūralumo, sąlyčio su gamta. Žolės daugeliu atvejų gali pakeisti ir muilą, ir šampūną, ir ploviklius, šveitiklius, kremus... Tiesa, nusipirkti spalvingą buteliuką iš parduotuvės galbūt paprasčiau ir greičiau nei paruošti kažką patiems iš augalų žiedų, lapų, šaknų ar vaisių... Tačiau į pirtį juk ir einame tam, kad sulėtintume savo beprotišką gyvenimo tempą, stabtelėtume, atsipalaiduotume... Kur gi dar, jei ne pirtyje, galima vėl pajusti tikrą ir gyvą ryšį su žeme, su pirmapradėmis jos žolynų galiomis, o tuo pačiu – ir savimi?..