Uždaryti

Įrengimas

Jūs esate čia: Namai » Atsakome » Įrengimas

Planuoju įsirenginėti pirtį namo rūsyje, noriu statyti akumuliacinę
krosnelę, kokia patartumėt, kokie skirtumai tarp „Narvi Steammaster“ ir „Helo“ krosnelių?

Atsako Saulius Grigaliūnas, UAB Geras garas, www.sauna.lt:

Pirmiausia skiriasi gamintojas, visi NARVI produktai ir jų komponentai 100% pagaminti Suomijoje - kažkiek gruboka, minimalistiška, bet kokybiška, tvirta ir ilgaamžiška. O HELO tarptautinis koncernas - daugiau dizaino, elektronikos.
Jeigu klausėte apie „Steammaster“, tai tikriausiai renkatės malkinę krosnelę. Pagal akmenų kiekį galima surušiuoti „Steammaster“ - 100 kg“, „Steammaster Royal“ -  80 kg, „Ukkotonttu“ - 60kg. Sunku pasakyti kuri geresnė, „Ukkotonttu“ daug efektyvesnė šilumos atidavimo sistema ir akmenys konteineryje įkaista daug greičiau ne tik del mažesnio kiekio.
Teko maudytis su visomis, puikios, net sunku pasakyti su kuria maloniau. Pirtys labai panašios, gal su „Steammaster`iu“ galima padaryti kiek šlapesnę. „Ukkotonttu“ lengviau reguliuojasi temperatūra.

Rašoma, jog tarp pirties vidaus dailylenčių ir aliuminio folijos (ar kitos hidroizoliacinės medžiagos) reikia palikti 2,5-5 cm tarpą laisvai oro cirkuliacijai. Norėčiau sužinoti ar tas oro tarpas turi susisiekti su pirties patalpa, pavyzdžiui, pro dailylenčių apačią?

Taip, oro tarpas tarp dailylentės ir garo izoliacijos (folijos) turi susiekti su pirties patalpa, nes ten patekusi drėgmė bei kondensatas privalo vėl išgaruoti ir pasišalinti. Uždarius tarpą, ten ilgesnį laiką kaupsis drėgmė su visais tolimesniais padariniais. Medinėse konstrukcijose apskritai neturėtų būti uždarų ertmių, o juo labiau pirties konstrukcijose. Todėl minimas oro tarpas turi būti atviras tiek apačioje, tiek viršuje, palei lubas, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti tarp folijos ir lentučių. Plačiau skaitykite: Karkasinė pirtis.

Ar darant pirtį sodo namelio rūsyje reikia naudoti kokią nors izoliaciją tarp vidinės rūsio sienos ir akmens vatos?

Šis klausimas išties literatūroje yra dažnai „apeinamas“ vengiant tiesių rekomendacijų. Jeigu rūsio siena yra sausa, tvarkinga, tai akmens vata gali būti glaudžiama tiesiai prie sienos. Tačiau jeigu rūsio siena nors vieną sezoną metuose sudrėksta (nuo lietaus ar aukšto gruntinio vandens lygio), tai akmens vatą derėtų apsaugoti nuo tos drėgmės įsiskverbimo. Taigi, pirma reiktų užtikrinti rūsio sienų sausumą (tai ir išorinis drenažas, ir sienų hidroizoliacinis padengimas iš išorės ir vidaus). Jeigu šis nusausinimas nepavyksta (lieka sienos drėkimo rizika), tada reikia palikti tarpą tarp sienos ir vatos ir pasirūpinti jo vėdinimu, tai yra garantuoti sauso oro pritekėjimą-ištekėjimą. Tik tokiu atveju būsime garantuoti, kad akmens vatos sluoksnis bus sausas ir išsaugos visas savo savybes. Jeigu to padaryti nėra galimybės, tada reiktų rinktis ne tokias higroskopiškas izoliacines medžiagas... 

Koks rusiškoje pirtyje turėtų būti temperatūros ir
drėgmės santykis?

Trumpas atsakymas. Temperatūra 60 °C, santykinė drėgmė 60%.

Ilgas atsakymas. Rusiška pirtis Lietuvoje vadintina lietuviška pirtimi, nes bent jau mikroklimato prasme jos nesiskiria. Mikroklimatas komfortiškoje garinėje pirtyje (ir lietuviai, ir rusai panašiai suvokia šiluminį komfortą) turi būti toks, kad galima būtų įšilti palaipsniui, neperkaistant. Be to, turi būti įmanoma vanotis vantomis, o tiksliau - vaikyti jomis karštą garą. Kad būtų galima vaikyti – drėgmė ir temteratūra plauto lygyje ir palubėje turi SKIRTIS.  Tai galima pasiekti turint masyvią krosnį su UŽDARAIS akmenimis ir neaukšta temperatūra garinėje plautų lygyje (apie 60° C). Papildomas trūkstamas karštis išgaunamas periodiškai užpilant reikiamą vandens kiekį ant akmenų ir sukurient palubėje vadinamą „garo sluoksnį“. Itin plačiai šie klausimai gvildenami Pirties meistriškumo kursuose, temoje Pirties mikroklimatas. 

Ar galima garinę iškalti vandeniui atsparia fanera?

Jokiu būdu! Tokią garinę būtų draudžiama eksploatuoti! Mat fanera į orą paskleistų puikią nuodingų cheminių medžiagų „puokštę“.

Norėčiau įsikurti pirtį daugiabutyje (naujos statybos). Ar yra kokie nors parametrai kur tiksliai turėtų būti oro padavimas, oro ištraukimas, ir kiek šių ventiliacijos išvadų turėtų būti?

Pirtį daugiabutyje pavyks įsirengti tik elektrinę. Ji turi būti gerai izoliuota ir turėti atskirą oro ištraukimą tiesiogiai į lauką ar ventiliacijos kanalą, kad drėmė nepatektų į gyvenamasias patalpas. Jeigu nėra gerai traukiančio oro ventiliacijos kanalo, teks įsirengti priverstinio ištraukimo sistemą su slopintuvu. Ištraukimas. Jeigu yra geras ventiliacinis kanalas, prie jo reiktų prijungti įštraukimą, esantį po (PO!) gultais. Jo skersmuo apie 10x20 cm. Padavimas. Anga iš gretimos patalpos 1/2 m VIRŠ krosnelės akmenų. Tokiu atveju durys TURI būti sandarios. Jos dydis ne mažiau kaip 10x15 cm. Padavimo anga nereguliuojama, ištraukimo - reguliuojama. Jeigu padavimo nedarote virš krosnies, tai teks jį daryti po durimis, paliekant maždaug 10 cm pločio plyšį, o ištraukimą teks įrengi apie 30 cm žemiau pirties lubų. Tačiau tokioje pirtyje labiau šals kojos.

Ar gerai pirtį statyti iš 14 cm skersmens rastu,ar nereikia papildomai garo izoliacijos?

Pirtis nuo gyvenamojo namo skiriasi tuo, kad ją kūrename intensyviai, o būname joje neilgai. Todėl šiluminiai nuostoliai dėl prastos sienų šiluminės varžos nėra dideli – jie paprasčiausiai nespėja tapti dideli. Todėl rastinei pirčiai bent jau šiluminiu požiūriu storų sienų nereikia, tinka ir 14cm. Garo izoliacija iš principo nebūtina, tačiau be jos žiemą rastai pridrėks, jeigu po procedūros krosnelės šilumos nepakaks jiems išdžiovinti. Taigi, jeigu norite, kad rastu siena tarnautų ilgai – įsirenkite arba galingą krosnį arba garo izoliaciją. Deja, garo izoliacija ir dekoratyvinis garinės apkalas paslėps visą rastų grožį...

Patarkite kaip įrengti ventiliaciją pirtyje...

Pirties konstrukciją ištobulinę suomiai rekomenduoja, kad per valandą oras garinėje pasikeistų net 10-12 kartų! Geros ventiliacijos reikia ir šlapiai garinei išdžiūti po maudynių. Neišdžiovinus garinės, joje atsiranda nemalonus kvapas, gali įsimesti pelėsis ar, dar blogiau, grybas. Ventiliacijos būdas labai priklauso nuo krosnelės tipo. Kūrenant krosnį garinės viduje, šviežias oras pirmiausia tiekiamas krosnies pakuroje degančioms malkoms – dažniausiai pro plyšį durų apačioje arba angą prie grindų. Elektrinėms ir iš priepirčio kūrenamoms metalinėms krosnelėms, oro tiekti nereikia ir oro tiekimo angą verta įrengti ne visai tradicinėje vietoje – apie 50 cm virš karštų akmenų. Tada šaltas įeinantis oro srautas leisis ant krosnelės, maišysis su karštu kylančiu srautu, sumažindamas jo temperatūrą iki komfortiškos, o bendras temperatūros skirtumas tarp kojų ir galvos sumažės. Tokia ventiliacijos schema leis išvengti nemalonaus šalčio pojūčio palei garinės grindis. Ventiliacijos išvadas tradiciškai įrengiamas tolimajame garinės kampe, virš plautų, apie 30 cm žemiau lubų. Jis turi turėti stumdomą medinę sklendę reguliuoti. Garinės džiovinimui oro traukimas turi būti kuo stipresnis, taigi patartina prie lubų arba tiesiai jose įrengti dar vieną ištraukimo kanalą. Jis atidaromas po procedūrų, o prireikus ir jų metu – greitai pašalinti karščio perteklių ir šlapią garą. Paprastai šeimos pirčiai kartais gali pakakti paprasto langelio – atidarykite jį ir garinės duris tarp užėjimų kelioms minutėms, ir garinė išsivėdins.

Kaip įrengti pirtį pusrūsyje nuosavame name.Kokią izoliacija rekalinga?

Tokia situacija yra gana tipiška. Trumpai atsakyti į klausimą gana keblu, nes yra daug faktorių, nulemiančių kokybę ir pirties veikimą. Dažnai garinė įrengiama pastate su mūrinėmis sienomis. Tai daroma panašiai, kaip ir įrengiant karkasinę pirtį, tačiau reikia patikrinti, kokia yra reali mūro šiluminė varža. Jeigu ji atitinka karkasinės konstrukcijos varžą – storos tūrinės šilumos izoliacijos nereikia. Tačiau ji reikalinga jau vien todėl, kad mūro šiluminė talpa bei laidumas yra daug didesni nei karkaso. Karkasą galima pakeisti tašeliais, kurie prikalami tiesiog prie mūro sienos. Tarp tašelių ir mūro būtinai įterpiame vandeniui nepralaidžios izoliacijos sluoksnį. Be jo medinės detalės greitai pradeda pūti. Tarpai tarp tašų užpildomi izoliacinėmis plokštėmis. Toliau sienos apkalamos garo izoliacija, kurios paskirtis – neleisti sudrėkti tūrinei šilumos izoliacijai. Tada prikalame 2,5-3 cm storio tąšelia, kurie sudaro oro tarpą už apkalo, o ant jų kalamos apkalo lentelės. Apibendrinus, sienos pjūvis nuo mūro link garinės bus toks: Mūras/ drėgmės izoliacija/ tašai ir tūrinė izoliacija/ drėgmės izoliacija - folija/ oro tarpas su tašeliais/ garinės apkalas. Primename, kad tokios konstrukcijos garinei yra būtina gera ventiliacija su oro įtekėjimo ir ištraukimo angomis.

Kaip patartina vanotis ir kokios turi būti pertraukėlės?

Klasikinė pirties procedūra, tinkama daugeliui yta tokia. Pirmo užėjimo metu ramiai pasėdime ir sušylame. Kūnas prisitaiko prie aukštos temperatūros, persitvarko jo medžiagų apykaita. Kai tik oda išrasoja pirmuoju prakaitu – laikas eiti atsipūsti. Pasėdime priepirtyje arba gryname ore, tačiau jokiu būdu ne skersvėjyje! Ilsimės, kol pulsas ir kvėpavimas vėl tampa normalūs, dažniausiai apie 10-15 min. Antro užėjimo metu jau pilame vandens ant akmenų, išgaudami lengvą kaitrų garą. Kas pageidauja – gali pradėti vanotis vantomis. Mėgstantys užeiti dažniau ir antrąjį kartą gali tik pasėdėti prakaituodami. Jei nesivanojame, verta naudoti kokį nors gydomąjį mišinį garui išgauti. Išeiname ilsėti priepirtyje, arba, jei jaučiamės stipriai įkaitę, galime šokti į vandenį (tvenkinį, eketę, dušą). Trečiojo ir ketvirto užėjimo metu paprastai vanojamasi ir atliekamos įvairios terapinės procedūros, pagal individualų žmogaus poreikį, užsigrūdinimą ir skonį – masažas, kompresai, įtrynimai, jeigu jų reikia. Paprastai vanojantis temperatūra būna kiek žemesnė, nei pirmo užėjimo metu, tačiau yra drėgniau. Gerai iškaitus ir išsivanojus patartina staigiau vėsintis šaltu vandeniu. Jei šokame į eketę, ir lauke šalta, iškart po eketės patartina 1-2 min. užeiti į garinę sušilti. Paskutinio užėjimo į garinę metu (vieniems tai bus 3-as, o kitiems gali būti ir 5-as arba 6-as kartas) paprastai nesivanojama, leidžiama organizmui atsipūsti. Išėjus nesiprausiama šaltu vandeniu, o tiktai sėdima susivyniojus į rankšluostį ar paklodę ir ilsimasi. Aktyvus prakaitavimas gali tęstis dar keliolika minučių, todėl skubėti apsirengti neverta. Po pirties labai svarbu ramiai pailsėti. Galima lengvai užkasti, išgerti kelis stiklus mineralinio vandens ar lengvo alaus bokalą.

Norėčiau sužinoti kokios rekomenduotinos akmenų įkrovos(kg akmenų į kubinį pirties metrą) lietuviškai garinei pirčiai?

Vieno teisingo atsakymo, susiejančio garinės tūrį arba plotą su akmenų kiekiu nėra, nes yra daug reikšmingų faktorių. Siūlome vadovautis tokia skaičiavimo metodika: 1.Jūs pirksite kokybišką fabrikinę metalinę nuolatinio veikimo krosnelę. Tai reiškia, kad kūrendami ją pėrimosi metu, jūs greitai kompensuosite akmenų prarandamą šilumą ir akmenų reikės mažiau. Galite skaičiuoti maždaug po 6-7 kg kiekvienam garinės kubiniam metrui. 2.Jūs turėsite vietinio meistro suvirintą krosnelę. Kadangi tokios krosnelės paprastai neužtikrina kokybiško akmenų kaitimo, akmenų reiks daugiau – po 8-10 kg kiekvienam garinės kubiniam metrui. 3.Jūs įsirengsite savo darbo periodinio veikimo krosnį. Tokiu atveju akmenų sukauptos šilumos turės pakakti visam maudymosi seansui. Tad akmenų reiks daugiau – apie 20-30 kg kiekvienam garinės kubiniam metrui. Priklausomai nuo būsimo maudymosi intensyvumo imkite mažesnius ar didesnius pateiktus skaičius. Kaip žinia, šiluma prarandama per neįzoliuotus sienų plotus – tai mūras, langai, durys. Paskaičiuokite jų plotą ir pridėkite prie garinės tūrio tiek pat kubinių metrų, kiek gavote kvadratinių. Jei statysite garinę iš rastų – jos tūrį padauginkite iš 1,5. Akmenų kiekiui skaičiuoti naudokite pakoreguotus garinės tūrius.

Ar galima pirtį statyti is eglinių tekintų rastų?

Galėt, tai galima, tačiau geriau pušiniai. Eglė stipriai pleišėja.

Noriu bute įsirengti pirtį, 4-5kv.m. nuo ko reikėtų pradėti, kokią izoliaciją dėti ir panašiai? Kokiom lentelėm kalti sienas? Ar tinka beržo, alksnio?

Integruoti pirtį bute - sumanymas labai įdomus, nors ir nenaujas. Tolimesno patarimai bus bendro pobūdžio, nes norint patarti tiksliai, reikia matyti konkrečią vietą. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikai įskaityti: 1. Ventiliacija. Ji BŪTI PRIVALO. Jeigu patalpa jos neturi - sukitės kaip tik norit, bet pasidarykit. Jei kitaip neišeis - tai net ir priverstinę ištraukiamąją. 2. Sienos. Jeigu sienos plonos, o jūs mėgstate karštį - tai tūrinės termoizoliacijos reikėtų. Jei itin karštai nekūrensite, tai tiks ir kad ir medžiaga REFLEKTIX, kurią sudaro keli folijos, polietileno ir oro burbuliukų sluoksniai. Ja prekiauja firma BROKSITA. Pirties pusėje nuo folijos BŪTINAS 2-3 cm oro tarpas. 3. Lentelės tinka alksnio, liepos, drebulės. Beržo ,ar kitos kietos medienos - netinka. Už lentelių turi būti oro tarpas sienos ventiliacijai. 4. Apsispręskite, ar pirtyje vanositės vantomis. Jei taip - teks įrengti skysčio nubėgimą, gal kokį konteinerį, kur subėgtų vanduo ar pan. Čia jau teks pasukti galvą. Jei kanalizacija ten yra - tada paprasčiau. 5. Jei galite sau leisti, įsigykite termoakumuliacinę suomišką krosnelę. Ji kainuos bent 3000 Lt, tačiau bus verta kiekvieno už ją sumokėto lito, vertinant pirties gurmano akimis.

Kokio medžio lentelės labiausiai tiktų iškalti pirties sienoms, ar tinka liepos?

Liepos lentelės tinka idealiai! Ar žinote, kad senųjų Rusijos carų pirtys buvo statomos iš liepos?
Dar labai gerai tinka drebulė, ji neįkaista ir „sugeria“ neigiamą energiją. Naudojamos ir juodalksnio lentelės, nors jos ir daugiau įkaista. Kietų medienos rūšių lentelės naudojamos mažiau, nes jos stipriai kaista. Kai kas mano, kad tai gerai - padeda pasiekti aukštesnę temperatūrą pirtyje, tačiau tai lengviau padaro kaušas vandens ant akmenų!

Ar galite patarti kuo dengti pirties sienas prieš kalant lentutes? Pirtis yra karkasine, jau išklota akmens vata. Girdėjome kad galima folija dengti...

Norint geriau suprasti, kuo dengti, reikia žinoti, ką ta izoliacija daro... O daro ji tai, kad neleidžia pirties drėgmei įsiskverbti į tūrinę termoizoliaciją (akmens vatą). Mat sudrėkusi izoliacija, ne tik kad blogiau izoliuoja, bet ir pelyja, atsiranda prastas kvapas ir pan. O džiūsta ji dažniausiai labai prastai. Kita, mažiau reikšminga plėvelės funkcija yra spindulinės šilumos atspindėjimas atgal į pirties patalpą. Būtent tai atlieka įvairios aliuminio folijos ir folijuotos polimerinės plėvelės. Iš čia aišku, kad naudoti reikia polietileno ar panašią garo izoliaciją, skirtą statybinėms reikmėms, bet vengti aukštoms temperatūroms neatsparių madžiagų (ruberoidas, pergaminas). Aliuminio folija konkrečiai tinka tik dalinai, nes jos vietisumas lengvai pažeidžiamas montažo metu. Tačiau jų būna ir armuotų stiklo tinkleliu - tos yra geros. Tačiau sergėkitės kai kurių rūšių folijos su mažomis skylutėmis. Jos labiau tinka už radiatorių kai šiluminiai ekranai, o pirtyje dėl skylučių garo izoliacijos funkcijos neatliks... Galime rekomanduoti puikią amerikietišką medžiagą REFLEKTIX, kurią sudaro 2 polietileno burbuliukų sluoksniai, 3 plietileno plėvelės sluoksniai ir 2 aliuminio folijos sluoksniai. Ją anksčiau importavo firma BROKSITA, Sugiharos g. 2, Vilnius. Ten jums apie tai paaiškins. Tačiau REFLEKTIX - gal būt brangiausias sprendimas. Ir paskutinis, tačiau LABAI SVARBUS niuansas! Karkasinėje pirtyje tarp garo plėvelės ir garinės apkalo TURI BŪTI bent 2,5 cm oro tarpas ventiliacijai. Jis garantuoja drėgmės pasišalinimą iš izoliacijos, o taip pat ir šilumos atspindėjimo efektą. Tarp apkalo ir lubu taip pat turi likti oro tarpas ventiliacijai. Ši sienos ventiliacija, mūsų nuomone, yra netgi svarbesnė už garo izoliacijos hermetiškumą!

Kokie tinkamiausi akmenys naudojami pirtyse?

Akmenų klausimas išties gana svarbus. Geras garas - tai sėkmingos pirties garantija! Visų pirma ko negalima naudoti JOKIU BŪDu: smiltainių, kalkakmenių. Jie greit suyra, o ir šilumos nedaug tesukaupia. Patartina pasirinkti tankius, geriausia vienspalvius tamsius akmenis. Girdėjom, kad nelabai tinka žalios spalvos. Vengti kvarco ir lauko špato intarpų (jie gali sproginėti.
Idealiu atveju akmenys imami iš upelio ar upės vagos - jie būva vandens ir saulės užgrūdinti, su švaria energetika, o ir atrodo puikiai. Be to apvalios formos akmenys lėčiau atvėsta, krosnelė ilgiau „laiko“. Pirkti importinius nematome didelės prasmės. Jeigu tiksliai, tai pirčių krosnelėse naudojami tokie mineralai: peridotitas olivinas, diabazas, pyroksenitas, hornblenditas, perknitas, chromitas, noritas ir gabro. Net mums tie pavadinimai nedaug sako :) Bet atsakyt privalom :))

uždaryti

Pastabos administratoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“