Mėta

Mėta (lot. Mentha, angl. Mint, rus. Мята, vok. Minzen)

Mėtos gali būti daugiametė ir vienmetės. Gentyje apie 30 rūšių, jos lengvai kryžminasi, išvesta daug kultūrinių veislių. Lietuvoje auga 11 mėtų rūšių. Pvz.:

• Vandeninė mėta (Mentha aquatica);
• Dirvinė mėta (Mentha arvensis);
• Miškinė mėta (Mentha longifolia);
• Pipirmėtė (Mentha x piperita);
• Taškuotoji mėta (Mentha pulegium);
• Šaltmėtė (Mentha spicata)

Skirtingų rūšių mėtos gali gerokai skirtis tiek savo aromatu, tiek išvaizda.
Gerai išsipėrus mėtų vanta, po pirties visai nesinori miego. Pagerina mastymą, padeda nuo migrenos. Antikoje rekomenduodavo mėtų vainiką ant galvų nešioti mokiniams. Išlaisvina nuo neigiamos energijos, padeda nuo odos ligų, reguliuoja menstruacijų ciklą. Kaip masažinė-kosmetinė vanta puikiai veikia nuo raukšlių. Padeda ir širdies susirgimų atvejais.

Mėtos gydomosios savybės:

Nuima ir nervinę įtampą. Mažina skausmus. Gerina žarnyno veiklą, gerina apetitą, mažina vidurių pūtimą, viduriavimą, vyresnio amžiaus žmonėms suteikia gyvumo, energijos, padeda susigrąžinti jėgas po įvairių susirgimų, padeda sergantiems nervų sistemos ligomis, ramina, padeda nuo vėmimas nerviniu pagrindu, uždegiminių ligų. Skatina prakaito išsiskyrimą, mažina padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, malšina dažnus galvos skausmus, skrandžio ir žarnyno spazmus, prastą nėščiųjų savijautą, naudinga sergantiems neurozėmis, isterija, nemiga, širdies ligomis, tulžies pūslės, odos ligomis. Išoriškai naudojama, parodontozei, stomatitui gydyti, blogam burnos kvapui naikinti.